Pagiriamasis žodis mylimam prekybos centrui

Kiekvienas mūsų turi „savo“ MYLIMĄ PREKYBOS CENTRĄ (toliau MPC). Prie namų ar prie darbo. Ir reta mūsų diena apsieina be vizito į ją.

Pamenu laikus, kai mano rajone pastatė pirmą didelį MPC vietoj labai didelės baldų parduotuvės. Vyras perspėjo mane, kad viena neičiau, nes galiu pasiklysti.  Dabar gi tas prisiminimas kelia tokį pat juoką, kokį mano vaikams sukelia suvokimas, kad jų tėvai praleido savo paauglystę, jaunystę be mobilaus telefono. Šiais laikais, kupinais Hyper-, Mega-, Super- dydžių MPC, niekas nebesibaimina, jog gali ten pasiklysti. Niekas nebepasiklysta nei klaidžiuose, dideliuose MPC, nei analogiškuose jų požeminiuose garažuose (na, mes su Sonata pasiklydom, bet tik vieną kartą, tad šitai, manau, nesiskaito).



Dabar kiekvienas kaimelis, kiekvienas miestelis, kiekvienas bažnytkaimis (net nekalbu apie kiekvieną miesto rajoną turi turėti „savo“ MPC arba net kelis skirtingus).

Ir, jei tavo miestelyje nėr MPC, tai reiškia, kad tavo miestelis neegzistuoja visai, nepaisant to, ką skelbia kažkokie žemėlapiūkščiai.

Kai pagalvoju, kad MPC užima šitiek mūsų laiko ir visai nulį minčių, manau reikėtų kažką gražaus ir gero pasakyti jo adresu.

Taigi - įkvepiam, pripildom plaučius ir sielą dėkingumo, ir startuojam:

-AČIŪ MPC už tai, kad tuo metu, kai jie tik atsirado mums visiems įrodė, jog parduotuvėje galima ir nestovėti eilėje prie kasos (tada kasų buvo daug ir visos veikiančios apskritą parą).


-AČIŪ MPC už tai, kad šokiravo ir kai kuriuos vis dar laiko giliam šoke, tuo faktu, jog kasininkės sveikinasi.

-AČIŪ MPC už tai, kad taip nupigino ir nuvalkiojo tą pasisveikinimą , jog dabar niekam nebesinori į jį reaguoti. Nes tekstas toli gražu neatitinka veido išraiškos.

-AČIŪ MPC už tas veido išraiškas- Pirkėjų ir Pardavėjų.

-AČIŪ MPC už tai, kad suteikė teisę didesnei daliai tautos niekinti vieną profesiją ir jaustis bent trim galvom aukštesniais už visus jo darbuotojus.

-AČIŪ MPC už tai, kad jo darbuotojai taip išdresiruoti, jog dar nedavė į snukį nei vienam arogantiškam gyvuliui, kurių į dieną pasitaiko ne vienas ir ne du egzemplioriai . Nors bandymų duoti į snukį, buvo, pati mačiau.

-AČIŪ MPC už neįkainojamą indėlį į lietuvių tautosaką. Tie šiuolaikiniai mitai, legendos apie laistymo žarna plaunamas mišraines, apie Tikrąją mišrainių sudėtį, apie nakčiai išjungiamus šaldytuvus.....

-AČIŪ MPC už tai, kad kai kuriose parduotuvėse vasaromis neveikia kondicionierius. Tada, stovint prie kasos eilėje, galima stebėti kaip gražiai akyse lydosi visi šokoladukai sudėti prie kasos.

-AČIŪ MPC už žodžio AKCIJA įvedimą į šnekamąją lietuvių kalbą ir įvairių prasmių jam suteikimą

-AČIŪ MPC už tai, kad vėl įvedė į mūsų būtį bei buitį eiles prie kasų.

-AČIŪ MPC už tai, kad tose eilėse galima sutikti įvairiausių socialinių sluoksnių žmonių, išgirsti ir pamatyti įvairiausių istorijų, nusiklausyti įdomiausių pokalbių, na, ir šiaip – visai turiningai praleisti paskutines pietų pertraukos minutes.

-AČIŪ MPC asmeniškai nuo manęs, už tai, kad kas antrą kartą, priartėjus mano eilei, kasininkė pašoka ir nubėga į antrą aukštą tikrinti kažkokio šluotkočio kainos, kurios nerodo skeneris.

-AČIŪ MPC už tai, kad apšvietė mus, nes mes anksčiau nė neįsivaizdavom kas yra litis ir dar kai kurie egzotiniai vaisiai.

-Atskiras AČIŪ MPC už jos nemaistinę produkciją. Pagamintą broliškiausioje Kinijos Respublikoje.

Mano padėkos srautas jau kaip ir senka, tad perleidžiu estafetę kitiems norintiems.

Galvojat, pabaigoje turi būti apgailestaujantis šūksnis apie tai, kada mums kas pasakys AČIŪ?

Nė velnio.

Jie gi jau pasakė.

Netikit?

Tai pažiūrėkit į savo pinigines. Na, į tą skyrelį, kur laikote visokias korteles

Tekstas - Andrės

Nuotraukos - iš double expo projekto. Fotografavo Sonata ir Ieva