Atmintinė troleibuso keleiviui
>> 2010 m. balandžio 29 d., ketvirtadienis –
troleibusas
Taip, aš jau ne vienerius metus važinėju viešuoju transportu ir tuo didžiuojuosi. Didžiuojuosi ne todėl, kad juo važinėju, bet todėl, kad juo važinėdama sugebu išlikti. Nes viešasis transportas yra užtektinai specifinė vieta, kurioje galioja savos taisyklės, savi dėsniai, sava publika. Norint su minimaliausiais nuostoliais iš taško A nuvykti į tašką B viešuoju transportu, nepakenktų šį bei tą apie jį žinoti iš anksto.
Tad pateikiu rekomendacijas statistiniam viešojo transporto naudotojui, kuris, galbūt, ne taip dažnai ir įkelia koją į troleibusą.
1. Atėję į stotelę, prisiminkite, kad visi visų maršrutų troleibusai į stotelę atvažiuoja tuo pat metu. Tad, jei nespėjote į vieną, galite būti ramus – nespėjote į nei vieną. Nes troleibusų grafikai sudaryti žmogaus, kurio labai įdomi logika, ir keleivius jis įsivaizduoja vieningu būriu atžygiuojant į stotelę tuo pačiu laiku.
2. Jeigu jums nenusišypsojo laimė, ir neteko atsisėsti, nepamirškite įsikibti į turėklą dantimis ir nagais, o bet kokį poreikį judėti nuslopinkite jo užuomazgoje. Net, jei jums reikia jau išlipti, tai darykite nei sekundei nepaleisdamas turėklų. Nes troleibusų vairuotojai irgi labai specifinė publika – jie jaučia visišką kūrybinį pasitenkinimą kratydami savo keleivius kiek leidžia vairavimo sąlygos ir bebyranti transporto priemonė.
3. Jei apskaičiuojate laiką kiek jums truks pasiekti tašką B, tą laiką būtinai padvigubinkite. Nes troleibuso vairuotojai (su retomis išimtimis) stabdyti prie šviesoforo ima jau tada, kai tas šviesoforas dar yra už kokio poros šimtų šviesmečių.
4. Niekada nesėskite į laisvas vietas troleibuso gale. Nebent aplink jus sėdi visai neįtartinai atrodanti nevyriškos lyties publika. Jei vis dėlto atsisėdote gale, įvairaus laipsnio rizikos (nuo kvėpavimo į veidą vakarykščiu pilstuku ar šio ryto česnakine dešra iki netyčinio smūgio kakton iš šalia santykius besiaiškinančių asmenų, taip pat negalima atmesti galimybės sudalyvauti primygtiniame kokio sektanto monologe) galite išvengti apsimetę kad jūsų nėra. Metodas sunkus, bet dauguma keleivių jį puikai įvaldę.
5. Taip pat niekada nesėskite į dvivietę tuščią sėdynę. Nes niekada negalite žinoti, koks asocialus, apsinarkošinęs, neprognozuotinas asmuo, atsisės šalia. Jei dvivietėje sėdynėje sėdi neįtartinos išvaizdos nevyriškos lyties asmuo, sėstis – galima. Šiam asmeniui išlipus, rekomenduotina išlipti taip pat. Arba – atsistoti. Nes – žr. 5-o punkto pradžią.
6. Kiek įmanoma šalinkitės triukšmingos kompanijos, kokio amžiaus ji bebūtų. Nes visada išlieka tikimybė, kad minėtoji kompanija gali įtraukti į ją ir jus, tik – kaip pasilinksminimo objektą.
7. Venkite šnekėti garsiai telefonu. Išskyrus tuos atvejus, kai puikiai įsivaizduojate, kaip nuobodu stovėti kamščiuose ar vos slenkant troleibusui, ir norite paįvairinti keleivių rutiną.
8. Įlipus vaikui su didele kuprine ar vaikui be jokios kuprinės, venkite stovėti jo kojų pasiekiamumo zonoje. Nes jūsų kojos – ne vaikų reikalas.
9. Įlipus kontrolei ir jums neturint talonėlio, nerekomenduotina garsiai piktintis bei tyčiotis iš tų sunkiai, bet su tikru nuoširdžiu pasišventimu dirbančių moterų. Nebent esate ekstremalių pojūčių mėgėjas ir norite išgirsti bešališką nuomonę apie savo vidinius bei išorinius trūkumus. Ir nepamirškite – anot kontrolierių (na greičiausiai jie irgi gauna nurodymą iš viršaus) – kiekvienas bomžas Vilniuje automatiškai įgyja teisę naudotis viešuoju transportu nemokamai, taipogi naudoti viešąjį transportą savo reikmėms, pvz. - intymios higienos susitvarkymui. Tad piktintis, ar bandyti išmesti bomžą iš troleibuso yra Griežtai Draudžiama.
10. Jei esate pavargęs po darbo, venkite sėstis, stotis netoli tėvų su mažais vaikais. Nes nežinia ar ilgai jūsų nervų sistema gali atlaikyti kūdikio staugimą, vaiko zyzimą ar pusvalandžio trukmės vaikučio dainavimą, kai dainoje paprastai skamba vienintelis skiemuo – da da da da da da da da da da da da da da da da da da da da da da da da. Nebent jūs vertinate egzotišką muziką.
11. Nebandykite įsikišti į niekieno garsų ir necenzūrinį pokalbį. Nebent patys norėtumėte jame sudalyvauti ir pokalbį pratęsti išlipus, erdvesnėje vietoje.
P.S Gerbiamieji keleiviai, nepamirškite pasižymėti talonų, būkite paslaugūs ir dėmesingi vieni kitiems.
(ak, kurgi dingo tie šaunūs vaikystės laikai, kai, neužleidęs vietos pagyvenusiai tetai, paauglys būdavo darniai aprėktas viso važiuojančiojo kolektyvo, kampe snūduriuojantis girtuoklis, paskutinėje stotelėje taip pat darniai išnešamas ir padedamas ant suoliuko, o besišakojantis girtuoklis, nelaukiant paskutinės stotelės, jėga pašalinamas iš važiuojančiojo kolektyvo?....)
Tekstas- Andrės, nuotraukos- Sonatos
Nesu važiavsi troleibusu, bet autobusais (juk panašu, ar ne?)- važinėjau daugiau, nei pusę gyvenimo, taigi,išgyvenimo patirties irgi, manau, turiu :)
Bet šįkart kažkodėl prisiminiau tas labai senas ir labai mielas (atsigręžus iš šios dienos aukštybių) keliones autobusu. Na, kai mums buvo 16-18 gal... Tie pasižvygavimai, kai minia pritreškia prie lango ar stulpo ir negali net rankinės kiek aukščiau kilstelėt (nebent kartu su sijonu ir puse pėdkelnių), tie atsisėdimai nepažįstamam ant kelių posūkyje (+ dar kokie 5 keleiviai kone užkritę ant viršaus ir negalintys atsiplėšt, kol autobusas negrįžta į tiesiąją), tie grūdimaisi autobusan ir kabėjimai ant laiptų pačiais pirštų galiukais (tuo metu svajodavom, kad koks dėdė iš įsibėgėjimo tėkštųsi pilvu į nugarą ir tokių būdu sutalpintų visus norinčius nuvažiuoti į pliažą dabar, o ne po pusvalandžio), išvesti iš kantrybės vairuotojai ,,čego pavisla, kak sosiska?!" Jetau, kaip būdavo juokinga, krisdavom gi iš juoko laisvai, nes laikytis įsikibus vistiek nebuvo prasmės - kur gi nukrisi autike, kuriame moteriškė, norėdama išlipt su viltm akyse maldauja ,,gal man pavyktų, jei pasisuktumėt šonu", o jai susinepatoginęs balsas atsako ,,kad mes, piliete, čia, prie durų, visi apvalūs"... :))
Gal geriau pestute eiti? :)
Rasa, tavo prisiminimai smagūs ir neikiek ne baisūs...Vien todėl (spėju), kad tai - vaikystė, jaunystė, nu, žodž, - sentimentai. Dabartinė realybė kraupesnė. Vienas pvz - visi keleiviai susigrūdę, sulipę vienas ant kito, pritrėkšti prie langų. Vienam gale. Kitas - tuščias, kaip kosminė erdvė. Todėl, kad ten sėdi bomžas. Smagumo tiek, nemanau, kad net ir vaikams yr....:)
Jvana, - pėstute, net ir Vilniuj atstumai didoki. Be to - kam ieškoti alternatyvų, kam vengti grūdinimosi gyvenimo kovose? :D