KODĖL NIEKAS NEPAKLAUSĖ ANDRĖS (beveik detektyvinė istorija ) VII dalis

Sonata stovėjo ramiai, su pašaipia šypsena lūpose, galbūt kiek išsigandusi, nors išoriškai tai nelabai matėsi.
- Ainasau....., - iškvėpė Andrė. – Neeeeee, tu gi negalėjai, taip?
- O kodėl gi ir ne? – įsiterpė Vilma. – Tik dėl to, kad jinai dabar čia šerlokas?
- Bet rimtai.....tavęs taip ilgai nebuvo....., - susimąstė Rasa.
- Tu turėjai tiek laiko....Viskam. Šviesa dingo, atsirado, vėl dingo, o tavęs vis dar nebuvo čia...., - mąstė Daiva.
- Galėjo, galėjo, pažiūrėkit, kokia ji rami ir susitvardanti, - nusprendė Greta. – Jeigu žmogus niekuo dėtas jokioje istorijoje, jis ir nesiveržia jos tirti!
- O jeigu žmogus šiaip – veiklus, negi negalėtų? – pratarė Aušra.
- Na, tu pati irgi labai įtartina, tad patylėk ir negriauk mano versijos! – atrėžė Greta.
- Tai kuo man dabar čia išvis pasitikėti???? – Jūratė užsikniaubė ant stalo.
- Tuo, kuo ir mes visos – niekuo, - nusišaipė Vilma.
- Baik tu, jai sunkiau – ji pagrindinė liudininkė, - Rasa pabandė paglostyti Jūratės galvą, bet toji atšlijo.
- Tai gal dabar teiksies ir pasakysi, kur Padėjai Mano Samtį???? – suriko Daiva.
- Apsiramink tu su tuo samčiu! – riktelėjo Andrė. – Gerai, jei tai padarė Sonata – kaip ji tai padarė, a???? Juk, kai ji išėjo į tualetą, šviesa, o ir Gana buvo čia, taip?
- Taip, - patvirtino Loreta. – Ji sėdėjo šalia manęs, aš mačiau, kaip ji išėjo į tualetą. Viskas, o ir šviesa, buvo savo vietose.
- Na tai kas? – nesutriko Vilma. – Sonata išėjo, paskui dingo šviesa.....Kažkas išvilko Ganą, numetė ją tualete, Gana atsigavo, tada pamatė Sonatą, o ji jau ją ir pribaigė. O įkalčius, cigaretes, paliko.
- Aha, tai dabar į sceną išeina ir Antrasis Žudikas? – paskelbė Aušra.
Visos atsisuko į Andrę.
- Na, šitaip, tokiu atveju, viskas man ir paaiškėja. Tiksliai – taip ir buvo! – nusprendė Rasa.
- O kur tu buvai, kai dingo šviesa? – paklausė Helena. – Kur? Aš tavęs nemačiau.
- Aš negirdėjau, kas savaime jau yra keista, - užklausė ir Vilma.
- Tai gal tu Paėmei Mano Samtį???? – atsisuko į Andrę ir Daiva.
- Aha, samtis tai jau jai pats reikalingiausias daiktas namuose, - šyptelėjo Ingrida.
- Nu labadien, - prisėdo ant kėdės Andrė. – Šitokiais metodais mes tuoj prieisim prie linčo teismo. Nevilkau aš jokios Ganos ir jau tuo labiau nereikalingas man joks samtis. O, kai dingo šviesa, aš buvau....na, aš buvau....aš neatsimenu kur buvau. Sėdėjau, turbūt.
- Man atrodo, ji vis tik sėdėjo, - nuliūdino visas Jūratė. – Man rodos, aš ją irgi mačiau.....
- O man rodos, tu ištiktųjų per daug matai, - grėsmingai pratarė Vilma.
Jūratė aiktelėjusi nutilo.
- Gerai, taigi, jei visos nurimom, ir galim pasvarstyti logiškai, tada išeina, kad Andrė sėdėjo, kai dingo šviesa, Sonata buvo tualete., Gana irgi sėdėjo, o visas veiksmas prasidėjo, dingus šviesai. Tuo metu Sonata buvo tualete, Andrė buvo kažkur, Gana buvo kažkur..., - prabilo Greta.
-O, matau, mes turim naujų tyrėjų mūsų gretose, - mestelėjo Sonata atsisukdama į Gretą. – Taigi, - pirmyn, reikškis, vykdyk tyrimą....
- Tai, kad jos pačios ta istorija su basutėm, švelniai tariant, tokia jau ir nelabai įtikėtina, - prunkštelėjo Vilma. – Aš pavyzdžiui niekada nesiskausminčiau dėl kažkokios avalynės.....
- Va, tai todėl tau niekas ir nesiūlo eiti į tyrėjus, - atkirto Greta. – Pati kaži ko čia vis taip džiaugsmingai šokinėji? A? Dar niekas neišsiaiškino kokie nešvarūs reikalai tave siejo su Gana? A?
- Klausykit, klausykit, - pašoko Andrė. – O jums neatrodo, kad tos cigaretės gali būti visai nesusijusios su Gana? Nes jos visai nelimpa prie jūsų versijų. Vadinasi, kažkur svarstymuose padarėm klaidą.....
- Jei cigaretės nesusijusios su Gana, tai su kuo jos gali būti susijusios? – pasidomėjo Aušra. – Gana vienintelė rūko iš mūsų.
Visos kuriam laikui aptilo, susimąstė.
- Na, tai galų gale bent kiek mąstyti pradėjot - tamsoje pasigirdo Sonatos balsas, - tai pati pasisakysi, ar man pasakyti?
- Pati...., - tyliai kniauktelėjo Jolanta. – Cigaretės mano. Na, rūkau aš kartais..... Na, užėjau į tualetą, išverčiau rankinės turinį, lūpdažių ieškojau, ir pamiršau ten, ant praustuvo cigaretes.
- O, kai išeidinėjai iš tualeto, ėjai pro duris, ką sutikai? – paklausė Sonata.
- Tave, - tyliai pripažino Jolanta.
- Na, tundros? – kreipėsi į visas atsistodama Sonata. – Kuri nors dar abejoja manim, kaip tyrėja, kuri nors dar turi kokių nors nepamatuotų kaltinimų man?
- Neeeeee, - sutrikusios merginos papurtė galvas.
- Bet tai kaip tu taip operatyviai....., - pavydžiai atsiduso Vilma.
- Sakiau gi jums – jinai yra pati tinkamiausia tirti bylai, - priminė Ingrida.
- Aš irgi sakiau! – pašoko Andrė. – Tad dabar visos galit skirstytis, palikit mus su Sonata ir daugiau nė nebandykit kištis į bylos eigą.

Visos tylėdamos pakluso.

- Tu juk iš anksto žinojai kieno ten cigaretės? – paklausė Andrė Sonatos.
- Žinoma, - gūžtelėjo pečiais Sonata. – Dedukcinis metodas – jei Jolanta išeina iš tualeto, o jame lieka cigaretės, vadinasi, jos – Jolantos.
- Logiška, - pritarė Andrė. – Dabar imamės naujos apklausos, taip? Nes per tą blaškymąsi tik nutolom nuo pačios esmės.
- Įdomu, kas mus nuo jos nukreipė? – pašaipiai paklausė Sonata. – Tiek to, nesivargink, neatsakyk. Pakviesk man.....
- Vilmą? – pašoko Andrė.
- Ne, papurtė galvą Sonata. – Dar ne jos eilė...pala, pala, ką ten Greta minėjo? Apie menamą Aušros ir Ganos konfliktą?
- Jau bėgu Aušros, - nutoldama šūktelėjo Andrė.

Tekstas Andrės