Apie nutrūkstančius...

Atsiverčiu vis blogą, pažiūriu kaip mes čia vis laukiame kalėdų.... ir juokas suima, ir liūdna ir graudu palieka. Kiek daug kai pagalvoji visko gyvenime nutrūksta... nutrūkęs juokas, nutrūkęs detektyvas, nutrūkusi jungtis, buvusi tarp žmonių kurie galbūt galėjo būti tau artimi ir brangūs, nutrūkęs net laukimas... Šiandien paskaičiau vienam bloge apie laimės rūšis, gal ten ir apie laimę, bet man kažkaip užstrigo žodžiai apie santykius ir apie draugystę- Apie laimės rūšis Labai prasmingi žodžiai tie man pasirodė, gal kad pati šiuo metu esu kažkokiam keistam suvokime apie tai, bandau išgryninti savus jausmus, galų gale bandau vėl mokytis pajausti. Kažkam ateina pabaiga, kažkur prasideda pradžia vėl... tai ir su šituo dienoraščiu dažnai vis pagalvoju, kaip pasielgt? Kaip manot?